Paskutiniu metu jis sparčiai išpopuliarėjo ir naudojamas labai plačiai norint aprūpinti gyvulius parašu. Kadangi didžiąją metų dalį mūsų šalyje natūraliai jo gauti iš gamtos neįmanoma. Todėl neišvengiamai reikia tuo pasirūpinti iš anksto. Aišku, ilgą laiką tam pasitarnavo šienas. Tačiau jo ruošimas reikalauja pakankamai nemažų sąnaudų ir tuo pačiu yra daugybė rizikų. Kadangi dėl nepastovių orų sudrėkęs šienas jau nebus tinkamas naudoti, kas reikš didelį nuostolį ir jokio rezultato. Tačiau šaltuoju metų laiku gyvuliams maitintis reikia. Taigi, alternatyvus metodas, kurio metu panaudojama ta pati žalioji masė, leidžia išvengi šių rizikų. Ir pagrindinė proceso ypatybė yra anaerobinių sąlygų sukūrimas. Tai reiškia, jog sukuriamos sąlygos, kuriose nėra deguonies. Tuomet prie tam tikro drėgmės lygio gali vykti natūralūs fermentacijos procesai. Kurių metu augaluose esantis cukrus yra verčiamas organinėmis rūgštimis. Ir būtent toks paruoštas pašaras gali išsilaikyti ilgą laiką.
Kokie šios technologijos privalumai?
Tikrai ne atsitiktinai ji yra tokia populiari bei plačiai naudojama. Pirmiausia todėl, jog tam reikia gerokai mažesnių sąnaudų, negu paruošti pašarą kažkokiu kitu būdu. Siloso gamyba taip pat praktiškai nepriklauso nuo aplinkos sąlygų. Todėl žalioji masė gali būti ruošiama tiek esant sausiems, tiek ir lietingiems orams. Kas neretai užkerta kelią kitiems variantams. Tačiau šiuo atveju tai nesukelia jokių problemų. Be to, visas procesas gali būti pilnai automatizuotas. O tai reiškia, jog jis vyks maksimaliai efektyviai bei nereikės tam skirti daugybės žmogiškųjų resursų. Taigi, visus darbus galima patikėti technikai ir džiaugtis greitu bei nepriekaištingu rezultatu. Be to, tinkamai paruoštas produktas gali būti laikomas gana ilgą laiką nesijaudinant dėl aplinkos poveikio, ypač, jeigu buvo sukurtos tinkamos sąlygos. Taigi, praktiškai visais aspektais šis variantas lenkia alternatyvius pašaro ruošimo būdus.